Atradimai mumyse pažadinę vidines karalienes

Istorija prasidėjo mums to nenutuokiant. Pažįstamos mes abi jau seniai, pasakojo Justė ir Skaistė, su šypsena ir patikliomis akimis susižvalgiusios viena į kitą. Augome tame pačiame lėtame miestelyje, kur visi vieni kitus pažįsta. Vyko gyvenimas ir abi gyveno savo kryptimis. Skaistė rinkosi sąmoningumo kelią ir šokio vedama apkeliavo nemažai pasaulio. Justei po itin sunkaus sūnaus gimimo teko emigruoti į Skandinaviją.

Suvedė lauko tenisas

Gyvenome patogiai emigracijoje, tačiau buvo kertinis metas rinktis: arba dabar arba niekada. Sūnus turėjo pradėti lankyti mokyklą, tad tai buvo tinkamas metas apsispręsti, kurioje kultūroje mes jį norime auginti, pasakojo Justė. Be abejonės, ilgai laukti neteko, susikrovėme mantą ir traukėme gimtinės link. Didmiesčio galimybės net nesvarstėme, juk patiems buvo gera augti Anykščiuose. Tad grįžusi į gimtąjį miestelį, kuriame taip pat buvo grįžusi ir Skaistė, susitikome. Skaistė – mūsų iniciatyva, ji visuomet suburia ir organizuoja. Žmonės josdėka daug pamatę ir apkeliavę, su tautinių bei istorinių šokių kolektyvu „Gojus“ garsinę Lietuvos vardą pasaulyje. Tad nepaleido ir manęs – manau, intuityviai jautė mano vidinį disbalansą. Taip tapome teniso partnerėmis.

Tamsus tamsus laikotarpis

Taip sėkmingai susitikdavome kortuose prie upės, ir juoko, ir daug prakaito ten būta. Justė skundėsi, kad vis dar save ragindavo sportuoti skausme, mat buvo įsitikinusi, kad tai, ką ji jaučia savo kūne, jaučia kiekvienas, o mintis, kad jeigu kiti gali, gali ir tu – jai tądien buvo motyvacija ir variklis. Man skaudėdavo viską, tikrai viską, nuo sąnarių iki organų ir aš vis tiek stengiausi perlipti per save. Nuolatinis pykinimas, migreniniai galvos skausmai jau buvo kasdienybė. Bet ilgainiui ėmiau pasiduoti. Kiek žmogus gali belsti ir ieškoti pagalbos, kai diagnozė ta pati – bendras kraujo tyrimas idealus. Tad, be abejo, buvo „nustatyta“ psichozė, neva sveika ieškau sau ligų, pasakojo Justė. Pamenu, vienąsyk ji man skambino, prisiminė Skaistė, ir balsas skambėjo tarytum pagalbos šauksmas, tiesiog tuomet aš to nesupratau. Tiesiog dingo kaip į vandenį. Neprisiskambinau, neatsakė į žinutes. Pasiteiravau Jos vyro, kur ji, vienintelis atsakymas buvo, jog jai stiprus migrenos priepuolis ir ji guli ligoninėje. Akimirksniu suvokiau, jog čia kažkas ne taip... Supratau, jog ji prarado save, o aš vis sukau galvą, kaip ją surasti ir padėti.

Draugai tam ir yra, kad būtų šalia

Aš visada atsiminsiu žmones, kurie liko šalia tuomet, kai net pati savimi nebetikėjau. Skaistė buvo draugė, kuri atkakliai, kartais galbūt ir labai tiesiai ir skaudžiai, bet siekė padėti. Petys petin grįžome į sporto salę ir palaikėme bendrą ryšį. Nors tuo metu asmeninio laiko turėjau mažai, mat įsidarbinau, kur darbo valandos buvo ilgos ir atimdavo paskutines jėgas. Tačiau Ji visuomet mane lankė, net ir darbe. Pamenu, Skaistė gimtadienį šventė Izraelyje ir parvežė man produktą, raktą savęs pasitikėjimo link. Pripažinsiu, pradžioje buvau skeptiška, tačiau galutinė meilė ir tikėjimas tuo, ką kuriame, atėjo ankstyvą pavasarį. Dirbau iki tiek save alindama skausme, kad sulėtėjęs pulsas apvertė mano žodžius atbulai, lyg kas nors filmą atsukdamas atgal žiūrėtų. Na, ir vėl pagalbos skambutis draugei... gal gali atvažiuoti paimti mane iš darbo, prastai jaučiuosi. Šis skambutis išsirutuliojo iki transplantacijos skyriaus. Ir pagaliau šeimos, vyro bei draugų ir gydytojų pastangomis man buvo diagnozuota raudonoji sisteminė vilkligė. Inkstų pažeidimai dideli, be abejo, nervinė sistema ir daug kitų aspektų.Mano nuomone, liga nėra priežastis, kuria galiu didžiuotis. Galiu įkvėpti, kaip ligoje nepasiduoti ir semti gyvenimą saujomis. Šito mane išmokė teniso partnerė.

Bėda po vieną nevaikšto

Buvo akimirka, kai abi gulėjome Santariškėse ir vežėmės iš paskos lašelines. Skaistė pasijuto blogai ir jai buvo nustatytas perikarditas. Jos išgyvenimai ir tyrimų kelionė taip pat nebuvo lengva. Būta tiek visko, jog kai viena nepajėgia, tiesiog kita privalo būti stipri už abi, ir atvirkščiai. Man buvo sunku suvokti, kaip aš ją sumotyvuosiu, neslėpsiu, važiuodavau chemoterapijai, mat tokį gydymą man taikė ligai suvaldyti, ir tikrai verkdavau kelyje. Pirmiausia lipdavau pas ją į šeštą aukštą ir nešina lauktuvėmis nežinojau, iš kur man dar pasisemti pozityvo. Daug ašarų prasprūdo ir jai matant, tik niekuomet, ko gero, nesakiau jai to, nepyk, derėjo, bet dabar atveriu širdį. Kažkaip išlipome iš to ir tapome dar stipresnės. Meldžiau ne kartą, kad draugei netektų operuoti širdies vožtuvo, kad rastume būdą, kaip įgyvendinti stebuklą.

Tai naujos kelionės pradžia

Iš tokios draugystės gimė veikla, tai Izraelio prekės ženklas „MyShemen“, kuriuo norime ir su jumis pasidalyti ir įkvėpti pasitikėjimu bei džiaugsmu! Tai unikalios formulės natūralūs aliejai, skirti visai šeimai bei asmeniniam libido gerinimui, o galbūt ir atradimui. Mums tai ne verslas, tai seserystė bei veikla, įprasminanti asmenines patirtis ir norą padėti kitiems. Galbūt tai minčių galia, galbūt tikrai placebas, bet jeigu mes turime „tiesioginį bilietą“ savęs pasitikėjimo link, būtų nuodėmė juo nesidalyti. Taip pat didžiulė atsakomybė atstovauti šiam kilniam prekės ženklui. „MyShemen“ istorijos pradžia kilo nuo malonumo masažo aliejaus, unikumo, kuris buvo sukurtas žydų maldininko. Jis šiuo aliejumi siekė pagerinti krūties vėžiu sergančios vaikystės draugės negalavimus. Jos kūnas nuo gydymui taikytų metodų buvo visiškai išdžiūvęs tiek iš vidaus, tiek išorėje. Būtent dėl šių produktų jai pavyko atsigauti ir per likusį laiką leido patirti malonumo akimirkas kartu su savo mylimuoju. Mergina, Tishane, deja, savo kovą jau paliko, todėl mes, nešdamos jos asmenybės pozityvumo karūną, atsakingai tęsiame kelionę.

Atminkite, Jūsų malonumas – mūsų įkvėpimas.